- spraudymas
- spráudymas sm. (1) NdŽ, DŽ1, spráudymos ind. → spraudyti: 1. K. 2. refl. NdŽ, Šll Pašėlęs tų musėlių spráudymos visur, negal atsimušti Užv. 3. refl. NdŽ. 4. Spraudymas yra nu visu senųjų laikų dėviamas S.Dauk. \ spraudymas; įspraudymas
Dictionary of the Lithuanian Language.